- sargtė
- sárgtė sf. (1) žr. sargtis: 1. Zalnieriukas, landvėriukas yr vargo bernelis: ant sargtės stovėjo, daug šalčio kentėjo KlpD52. Aleksandrijoj šiose dienose zalnierius ant sargtės nušalęs LC1887,5. 2. Paliko [viena ponia] vienok dėl sargtės numų nekurias drąsesniosias slūžebnas savo P. Ant sárgtės ka miegti, nėko negali išmiegoti Grg. Su ligoniu vargas: ant sárgtės i būk visą naktį Grg. 3. Juodu sustojo į kovą, iki sargtė atėjusi juodu perskiedė ir į areštę pavedė LC1888,6.
Dictionary of the Lithuanian Language.